Skaistgirio gimnazijos 6-7 klasių mokiniai spalio 22d.   turėjo galimybę aplankyti mažąją Lietuvos kultūros sostinę – Naisius. Naisių gyvenvietė nuo seno garsėjo ypatingu tradicijų puoselėjimu ir autentiška dvasia.

Čia, kultūros parko pradžioje, mus pasitiko informacinis žemėlapis ir nuorodos į prasidedantį maršrutą senovės baltų takais.

Atvykus apžiūrėti Naisių, visada pasirengę patalkinti gidai. Muziejaus pradžios tašku laikoma Saulės aikštė – vienas ryškiausių baltų kultūros atspindžių. Saulės aikštės viduryje - Saulės laikrodis. Įdomu tai, kad mūsų protėviai kiekvieną valandą vadino atskiru pavadinimu.

Norėdami susitikti, žmonės vietoj skaičiaus vartodavo valandų pavadinimus. Kitas įdomus faktas – Saulės laikrodyje esanti 25-oji valanda, kitaip tariant, neapčiuopiama akimirka tarp kitų 24 valandų.

Ant laikrodžio akmenų ketina būti pažymėti pagrindinių baltų kultūrų švenčių pavadinimai.

Prie vienų medinių vartų paguldytas akmuo turi bioenergetinį poveikį, galima pasisemti energijos.  

Naisiuose apžiūrėjome vienintelį Lietuvoje Baltų dievų muziejų išsidėsčiusį beveik visoje kaimo teritorijoje. Muziejų puošia Saulės ir Ugnies aikštės, Alkos klanas, daugiau kaip 50 didelių ažuolinių dievų skulptūrų.              

Mokiniai buvo užkopę į Romos Koliziejaus dydžio Baltų areną.

Aplankėme unikalų šalyje vienintelį Inkilų muziejų po atviru dangumi, kuris buvo įkurtas bendradarbiaujant kartu su Lietuvos ornitologų draugija. Muziejuje pristatomi daugiau nei šimtas inkilų. Informacinėse lentose galima rasti informaciją, kokie paukščiai gali juose gyventi.Net 21-ame inkile įsikūrę varnėnai.

Gidė mums parodė ir boružėms skirtą namelį. Pasakojo, kad seniau žmonės savo sodybose turėjo nevieną tokį namelį .Taip, puoselėdami dievo karvytes- boružes, kovojo su amarais.

Įdomus genofondinis Baltų žolynų muziejus. Gėlynas suformuotas pagal prieverpstės formą. Muziejus sudarytas iš trijų dalių, jose pasodintos sakralinės, buitinės bei kultūrinės augalų veislės. Sakralinėje dalyje auga aguona, rugiagėlė, pelynas, dirvinis asiūklis, trispalvė našlaitė ir kt. Buitinėje dalyje (vaistažolės ir prieskoniai) tarpsta žemuogė, sidabražolė, šilokas, raskila, kraujažolė ir kt. Kultūrinėje dalyje (lietuviškų veislių augalai) puikuojasi lelijos, bijūnai, jurginai, našlaitės, vilkdalgiai. Šiuo metu kai mes lankėmės augalai jau buvo nužydėję ir pasidžiaugti jo grožiu mes jau negalėjome.

Kadangi Naisiai garsėja Žemaitukų žirgynu, aplankėme ir jį, galėjome paglostyti ir pašnekinti šiuos žirgus bei susipažinome su jų istorija. Pagrindinė žirgyno funkcija – veislininkystė, nes šie žirgai ties išnykimo riba. Šiame žirgyne prižiūrimi ir treniruojami žemaitukai. 2012 m. globėjo ir mecenato Ramūno Karbauskio žemaitukų žirgynas laimėjo nacionalinę Žemaitukų taurę.

Lankėmės ir Naisių dažasvydyje. Tai vienas iš didžiausių dažasvydžio centrų Lietuvoje. Žaidimo laukas su įvairių formų kliūtimis, teritorija aptverta 2,5 m aukščio tvora. Specialiai pagaminti apsauginiai rūbai, turimos visos būtiniausios apsaugos priemonės. Vaikams buvo įdomu, jie jautėsi lyg dalyvautų karinėse pratybose.

Su gera nuotaika ir „ baltu“ pavydu, dėl taip gražiai puoselėjamos gyvenvietės, grįžome namo į Skaistgirį, kuriuo didžiuojamės ir džiaugiamės.

Naisių turizmo centas turi didelį autobusą, kuriuo atsiveža turistus nemokamai apžiūrėti Naisių gyvenvietės. Galite registruotis.

6 klasės auklėtoja Violeta Rudienė

7 klasės auklėtoja Asta Keturakienė